uvožoti

×uvožóti, -ója, -ójo (sl.) tr. JJ, NdŽ, KŽ, uvõžoti, -oja, -ojo KŽ; ŽCh18, M 1. pastebėti, pamatyti: Ar tamista pasergėjai, ar uvožojai ir tai: kad tamista guli, tada tamistos uodega nekruta (sakoma lapei) Tat. Tuo tarpu nieks neuvožojo, kai pakeleivis ejo pakluongaliais Sz. Uvožok, panele, ant sausą medelį NS968(Ppl). | Neuvožok, panytėle JD13. | refl.: Smertis gal uvožotis dvejopiai: arba kaipo piktybė prigimta, arba kaipo piktybė neprigimta P. 2. Gl, Dg gerbti: ^ Kad neuvožóji ko, uvožõj pats save Švnč. Uvožok tėvus, tai ir tave vaikai uvožos Lš. \ uvožoti; pauvožoti